„Pilietinės visuomenės raida: nuo pilietinių inovacijų iki vaiko gerovės“

2015 - 03 - 02

2015 metų vasario mėn. 25 dieną Socialinio ugdymo katedra (Su Katedra), Lietuvos Edukologijos Universitetas inicijavo interaktyvią diskusiją-konferenciją kitaip: kartu su ekspertais, moksleiviais ir on-line transliacija. Praktinės konferencijos – diskusijos tema: „Pilietinės visuomenės raida: nuo pilietinių inovacijų iki vaiko gerovės“.Socialinės edukacijos ir pozityviosios tėvystės paskaitas siekia organizuoti, pasitelkdami kūrybines ir socialines industrijas, skatindami studentus kurti socioedukacinius ir kūrybinius produktus, reikalingus praktinėje veikloje.

Šiame interaktyviame tinklinės kultūros pasaulyje: svarbiausias žinias studentai ir moksleiviai turi gauti taip pat kaip jie ją pasirenka įprastame gyvenime: ieškodami, prieštaraudami, diskutuodami ir pasitelkdami interaktyvias technologijas pradedant inovatyvųjį užsiėmimą akcentavo profesorė dr. Giedrė Kvieskienė. Studentai paskaitose tarsi gyvojoje bibliotekoje turi gauti atsakymą iš liudininkų ekspertų ir bendraamžių arba surasdami, projektuodami patys, tik tada teorinės žinios taps gyvaja praktika.

Renginio logo: oranžinę gervę sukūrė II kurso studentas Rimgaudas Lapienius, o lankstė visi studentai, ruošdamiesi užsiėmimui. Pirmąją interaktyvios diskusijos-konferencijos dalį „Pilietinės visuomenės plėtra Lietuvoje ir Baltarusijoje”, vedė Pilietinės atsakomybės fondo direktorė Birutė Jautataitė. Ji konferenciją pradėjo diskusija apie savanorystę – kaip ir kokiose įstaigose konferencijoje dalyvavę studentai savanoriauja, kodėl tai yra svarbu.

Po trumpos diskusijos sekė svečio iš Baltarusijos Andrei Khrapavitski prisistatymas ir kvietimas savanoriauti jo vykdomose iniciatyvose. Andrei papasakojo, jog savo veiklą pradėjo nuo studentų organizacijos, o šiuo metu priklauso įvairioms Nevyriausybinėms organizacijoms Baltarusijoje ir Lietuvoje, dalyvauja projekte, skatinančioje politinį švarumą Baltarusijoje. Andrei ieško savanorių, norinčių ir galinčių prisidėti prie Europos Humanitarinio Universiteto Alumni klubo koordinavimo. Su Andrei galima susisiekti el.paštu: andreikhrapavitski@gmail.com. Kitas svečias Artur Yudzitski akcentavo, jog sovietinio mentaliteto kamuojamoje Baltarusijoje vis dar yra labai sunku įsteigti verslą, valdžia stabdo šią veiklą. Ši problema yra ypač opi moterims, tad Artur Yudzitski veikla su iniciatyva smulkaus verslo dirbtuvės (small business workshop), tiria, kas draudžia moterims įsteigti verslą, kokią įtaką tai daro jų vaikams ar šeimos formavimui. Šiuo metu veikia 7 internetiniai dienraščiai – “blogai”, kuriuose moterys, turinčios verslą, rašo apie savo patirtis. Artur ieško savanorių, norinčių prisidėti prie šios veiklos įvairiose srityse: vertėjauti lietuvių – rusų kalbomis, taip pat fotografų, reportažų kūrėjų. Norintys sužinoti daugiau, galima kreiptis el. paštu: smulkausverslodirbtuve@gmail.com

Taip pat buvo kviečiama savanoriauti ir padėti atkurti I. Luckevičiaus baltarusių muziejų. Šis muziejus būtų ne tik viena įdomesnių naujų vietų Vilniuje, tačiau ir puiki vieta lietuviams ir Lietuvos svečiams susipažinti su baltarusių kultūra.

Konferencijos – interaktyvios diskusijos dalyviai buvo supažindinti su galimybe savanoriauti kitose Europos šalyse. Miglė Navickaitė pristatė „Saltes“ organizaciją, kuri koordinuoja Europos Savanorių Tarnybos veiklą Lietuvoje ir pakvietė studentus į ją įsitraukti. Diskusijoje dalyvavo ir į Lietuvą atvykę Europos Savanorių Tarnybos savanoriai, kurie papasakojo apie savo skirtingas, tačiau labai įdomias veiklas (darbą socialiniame taksi, Nendrės darželyje, anglų kalbos mokymą) ir patirtis Lietuvoje.

Po šių pasisakymų buvo pratęsta diskusija apie savanorystės svarbą, kuri paskatino įsigilinti į savanorystės esmę ir tvirtesnį pasiryžimą daryti gerus darbus ne tik dėl savęs, tačiau ir kito naudai, todėl tikimės sulauksime dar daugiau puikių savanorystės pavyzdžių.

Antroje konferencijos – interaktyvios diskusijos dalyje „Socialinis pedagogas: kūrybinių ir socialinių industrijų inovatorius“ dalyvavo ne tik jau studijuojantys LEU studentai, tačiau ir “jaunojo pedagogo akademijos” dalyvės. Profesorė dr. Giedrė Kvieskienė moksleivėms pristatė Socialinio ugdymo katedros, SEF studentų sukurtą filmuką apie studijas Su katedroje, kuris įrodo, kad besimokantieji šioje katedroje yra skatindami patys kuria kūrybinius produktus, pristato socialines problemas.

Vėliau Socialinių pedagogų II kurso studentės inicijavo proto mūšį, o geriausiai pasirodžiusios komandos buvo apdovanotos prizais su Socialinės edukacijos fakulteto atributika.
Katedros vedėja doc. dr. Sigita Burvytė kartu su studentėmis pristatė žaidimus, kurių metu galima daugiau sužinoti apie save, savo stipriąsias ir silpnąsias vietas. Žaidimų metu išaiškėjo, jog dauguma dalyvių yra patenkinti savimi, na o tie, kurie įvardijo ir neigiamus bruožus, juos docentė transformavo į pozityvius išgyvenimus.
Paskutinė interaktyvios diskusijos – konferencijos dalis „Vaikų atėmimas iš šeimų: koks jų likimas?“ sulaukė daugiausiai dėmesio – į auditoriją susirinko įvairų profesijų atstovai ir kartu su studentais diskutavo apie Lietuvoje didelio atgarsio susilaukusią Gabrieliaus iš Norvegijos istoriją.
Diskusiją vedė ir pradėjo NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė. Ji pristatė atvejo analize, ramdamasi savo ilgamete patirtimi vaiko gerovės srityje bei pabrėžė, jog Lietuvos ir Norvegijos požiūris į vaiką, vaiko auginimą fundamentaliai skiriasi. Norvegijoje labai stiprios bendruomenės, tačiau šeimos statusas nėra toks svarbus kaip Lietuvoje.
Vėliau savo patirtimi bendraujant ir bendradarbiaujant su Norvegijoje gyvenančiais lietuviais pasidalijo Loreta Zakarevičienė, Bendruomenių kaitos centro direktorė, kuri pristatė projektą “Pagalba migrantų šeimoms užtikrinant vaiko teises”, kurio metu Norvegijoje buvo organizuojami savaitgaliniai susitikimai su bendruomene ir profesionalais, suteikiama informacija apie gyvenimą Norvegijoje bei išleistos skrajutės su visa reikiama informacija. Teisininkas Virginijus Šmigelskas, Regionų ir demokratijos plėtros instituto direktorius, JT UNICEF Nacionalinio komiteto valdybos narys apžvelgė teisines šios situacijos aktualijas ir nepakankamą šalies atsakingų institucijų atsakomybę.

Konferencijoje dalyvavusi ERASMUS mainų studentė čekė Eliška Činkova supažindino diskusijos dalyvius su atveju, panašiu į Gabrieliaus, kai iš čekės motinos buvo atimti du sūnus ir kaip ji stengiasi juos susigrąžinti. Dalyvius maloniai nustebino tai, jog šioje istorijoje, kitaip nei Lietuvoje, aktyviai ir atsakingai dalyvauja Čekijos valdžia.

Emocingiausiai situaciją apibūdino LEU socialinės pedagogikos studentė Justina, 5 metus gyvenanti Norvegijoje. Į Norvegiją ji išvyko, kai jos dukrai buvo 2 metai, tačiau ji domėjosi ten esančia sistema, tad su jokiais sunkumais nesusidūrė nei darželyje, nei dabar, kai dukra pradėjo lankyti mokyklą. Pasak Justinos, dažniausiai įvairūs nesusipratimai įvyksta tiesiog dėl įstatymų neišmanymo, vaikų auklėjimo ir auginimo kultūros skirtumų, o ne dėl didelių pažeidimų.

Diskusijoje dalyvavusi Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos direktorė Vajonė Strimaitienė pasidalijo patirtimi, dirbant su atskirtį patyrusiais vaikais. Norvegijos vaiko teisių tarnybos sprendimo negrąžinti Gabrieliaus šeimai nepalaikė, bet pripažino, jog Lietuvoje dar tikrai yra kur tobulėti vaiko eisių srityje. Dr. Zina Gineitienė teigė, jog vaikų teisės Lietuvoje yra apleistos, o atsakingos institucijos į savo pareigas žiūri aplaidžiai. Ji taip pat pažymėjo reikalingos informacijos suteikimo išvykstantiems svarbą. Dr. Giedrė Žilinskienė, NVO vaikams konfederacijos valdybos pirmininkė akcentavo, kad šioje situacijoje pažeidžiama JT vaiko konvencija, kuri reikalauja, kad vaikas augtų jam artimoje kultūrinėje aplinkoje, išlaikydamas ryšį su biologine šeima.

Diskusiją baigėsi aštriais studentų klausimais, ekspertų komentarais ir atviru klausimu “ar būti mylimam nėra teisė?”. Tikėkimės, jog šioje diskusijoje aptarti ir pažymėti dalykai nenusės dalyvavusiųjų mintyse, bus kryptingai judama problemų sprendimo link, na o Gabrielius bus grąžintas į šeimą.

Apibendrindama interaktyvią diskusiją su studentais ir partneriais bei ekspertais ir tais, kurie dalyvavo tiesiogiai, ir tais, kurie stebėjo diskusiją on – line galiu patikinti, kad tokie užsiėmimai leidžia suprasti daugiafunkcę socialinės edukacijos esmę ir padeda studentams modeliuoti ir kartu su partneriais ieškoti konstruktyvių sprendimų, akcentavo SU katera vedėja doc.dr. Sigita Burvytė.

Socialinės pedagogikos programos studentė

Eglė Danaitytė

eglinho@yahoo.com

Atgal

Komentarai

Jūs galite pateikti komentarą naudodamiesi žemiau esančia forma.