Socialinis darbas, kaip kūrybiškas žinių, vertybių ir įgūdžių derinimas. Socialiniai darbuotojai dirbdami savo darbą, turi gebėti įvertinti turimas žinias, jas pritaikyti tam tikroms situacijoms; turėti žinių, kurios padėtų suprasti visuomenės esmę, žmogaus padėtį, taip pat žinių apie žmones emociniu, pažintiniu, elgesio ir raidos aspektais; būti susipažinus su praktikos teorija, kuri susijusi su pagalbos esme, pagalbos procesu, su daugeliu intervencijos strategijų, tinkamų įvairioms, taip pat išskirtinėms situacijoms spręsti. Ypač svarbu pasitelkti vaizduotę, kūrybiškumą.
Vertybių negalima įrodyti, jos yra tai kas pageidautina; nusako, kam teikiama pirmenybė. Muriel Pumphrey vertybes apibūdino: ,,Vertybės yra žmonių ar socialinių grupių elgesio, kuriam teikiama pirmenybė, formuluotės. Jos išreiškia įprastą pirmenybę tam tikroms priemonėms, tikslams ir gyvenimo sąlygoms, dažnai lydimą stipraus jausmo".
Žmonių vertybes lemia taip pat ir veiksniai: kultūrinis paveldas; tos vertybės, kurias turi individai ir grupės, su kuriais žmogus susijęs ar linkęs bendrauti; asmeninė patirtis; požiūris į žmogų ir žmogaus situacijos esmę. [Louise C. Johnson. 2001].
Savo vertės pajautimas ir gyvenimo vertinimas yra tarpusavyje susiję, būdamas vertingas žmogus kažką bando pozityviai veikti gyvenime, o tai reiškia, kad gyvenimas prasmingas, taigi žmogus jį pradeda branginti.
C.Rogersas, kaip ir A. Maslow, tiki žmogaus integralumu ir jo vidinėmis galiomis. Žmogus, patekęs į saugią, laisvą, priimančią aplinką, atskleidžia savo galimybes, tapdamas visiškai funkcionuojančiu žmogumi. Žmogaus savarankiškumas, kūrybiškumas ir gebėjimas remtis pačiu savimi ugdomas tada, kai teikiama pirmenybė savo paties rezultatų vertinimui ir savikritikai, o ne kritikai ir vertinimui iš šalies.
Socialiai naudingiausia yra išmokti kaip mokytis ir gyventi, nes tai užtikrina atvirumą pasikeitimams nuolat besikeičiančiame pasaulyje.
Pasak Fr. Forsterio, ,,savo šeimą ir savo tautą mes mylime ne dėl to, kad ji pranašesnė už kitas, bet dėl to, kad su visa josios esme mes giliau ir užčiuopiami surišti negu su svetimų grupių ypatybėmis". Todėl tobulinti tautą reikia pradėti nuo vaikystės.
Kultūra - svarbiausias atramos taškas žmogui ugdyti, o kultūrines vertybes sąlygoja aplinka, kurioje bręsta asmenybė. Žmogų supa etninių ir bendrųjų pradų sąveika. Aplinkos veiksnių įtakojamas jis atranda savitą, tik jam priimtiną ir laisvai pasirinktą pasaulį. [Zina Stanislava Petrikienė. 2002].
Siekiant jaunimo vertybių ugdimosi, pirmiausia būtina pagarba aukščiausiai vertybei- žmogui, kuris nuo pat gimimo yra individualus ir tik pozityviai ir besąlygiškai save vertindamas gali laisvai pasirinkti savitą vertybių sistemą, kuri leistų realizuoti savo siekius ir skatintų visuomenės tobulėjimą. Tik save gerbiantis žmogus, laikantis save vertybe ir taip pat vertinantis kitus žmones, geba siekti, kaip pabrėžė E. Fromas, produktyvios vertybinės orientacijos. [Ilona Jonutytė 2005].
Socialinės klasės įtaka yra kitas veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti, norint suprasti individą kultūros kontekste. Kalbant apie etninę kultūrą, svarbu skirti kultūrą nuo socialinės klasės. Kitaip tariant: kiek žmogaus skirtingumą lemia priklausymas tam tikrai kultūrinei grupei, o kiek faktas, kad jis [ji] gyvena skurde? John Longres teigė, kad mažumų statusas, tai ne tik kultūrinis skirtingumas, tai susiję su reliatyvia galia, privilegijomis, pranašumais ir grupės prestižu visuomenėje. Jis taip pat pabrėžia, kad šie veiksniai daro įtaką individo savo vietos visuomenėje ir identiškumo suvokimui. Tai skatina ieškoti pagalbos ir ja pasinaudoti bei lemia tai, kaip mažumų atstovai suvokia savo problemas. Kenneth L. Chau pažymi, jei ,,vertinant poreikius nebus atsižvelgiama į individualaus progreso trukdymus, kliento pastangų išspręsti problemas esmė ir svarba gali būti neteisingai suprasta. [Louise C. Johson. 2001].
Bet koks bendravimas reiškiasi per santykius su kitais žmonėmis, per bendrus tikslus ir veiklą, per idėjas ir įvairias atsitiktines situacijas mus supančioje aplinkoje.
Pasak A. Maceinos:,, Žmogaus lytis diferencijuoja ir apsprendžia bendrąjį žmogiškumą, tuo pačiu diferencijuodama ir apspręsdama kultūrą". Vadinasi, kultūra ir jos vertybės turi daugybę atspalvių. Jie priklauso nuo žmogaus, kaip ir kokiomis sąlygomis, kieno padedamas tas vertybes savyje kaupė. Visos sociokultūrinio ugdymo sankaupos į žmogų pereina iš visuomenės, kurioje gyvenamuoju laikotarpiu jis veikia kaip individas.[Zina Stanislava Petrikienė. 2002].
Pasak, A. Maslow, kad žmogus galėtų realizuoti savo galimybes, pirmiausia jis turi save pažinti, arba, pasak mokslininko, turi atrasti savo identiškumą. A.Maslow idealas yra save analizuojantis žmogus. Tokiu jis gali tapti tada, kai patenkinami visi baziniai poreikiai: fiziologiniai, saugumo, meilės,, bendrumo, savo vertės pajautimo, pagarbos. Kad šiuos poreikius patenkintų, pirmiausia jis turi išmokti gerai pažinti save, arba, pasak A.Maslow, turi atrasti save o kartu ir pašaukimą.
Dėl sparčiai besikeičiančių ekonominių bei socialinių gyvenimo sąlygų
visuomenėje vykstančios permainos vis labiau pažeidžia silpnas, įvairių materialinių bei
psichologinių problemų turinčias šeimas. Dažniausiai dėl girtavimo, narkotikų vartojimo ar kitokio socialiai nepriimtino elgesio tėvai neužtikrina pagrindinių savo vaikų teisių: negali jų tinkamai prižiūrėti, sudaryti jiems priešmokyklinio ugdymo, pamokų ruošos, higieninių poreikių tenkinimo ir laisvalaikio sąlygų.
Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva savivaldybių teritorijose jau nuo 1996 metų
pradėti steigti dienos centrai vaikams. Dienos centras tai įstaiga, teikianti probleminių
šeimų vaikams ir pačioms šeimoms socialines, taip pat priešmokyklinio ir papildomojo
ugdymo paslaugas. Jau 2001 metais Lietuvoje veikė 77 dienos centrai, kuriuos lankė 2145 vaikai iš probleminių šeimų. Šiuo metu dienos centrai įsikūrę mokyklų ar kitose patalpose (dažniausiai nuomojamose ir išlaikomose savivaldybių).
Pastaraisiais metais valstybės dėmesys "rizikos grupės" vaikų pagalbai išaugo.
Nuo 1997 metų pradėta "Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionalinė programa", "Vaikų vasaros poilsio programa".
Siekdama užtikrinti vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taip pat skatinti kurti socialinių paslaugų infrastruktūrą, skirtą dirbti su socialinės rizikos šeimomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, 2004m. gruodžio 1d.
Nr. 1525, buvo patvirtinta ,, Dėl nacionalinės vaikų dienos centrų 2005-2007 metų programa".
Lietuvos Respublikos Jaunimo Politikos Įstatymas 2003. 12.04 D. NR. IX-1871;
šis Įstatymas nustato jaunimo politikos įgyvendinimo principus, jaunimo politikos įgyvendinimo sritis, jaunimo politicos įgyvendinimo organizavimą ir valdymą.
Lietuvos Respublikos 2005 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X-413(nuo 2006 m. sausio 1 d.) Jaunimo organizacija - įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota asociacija.
Lietuvos Respublikoje vaiko gerovės politiką reglamentuoja LR Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (1995m.), Civilinis kodeksas, Konsultacinė vaikų reikalų taryba prie Respublikos Prezidento, Vaiko globos įstatymas (2000m.), Nacionalinė programa prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą (2000-2004). Taip pat tobulinant vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, priimtas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas. Šio įstatymo kurio tikslas- užtikrinti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir kitų su vaiko teisių apsauga susijusių teisės aktų nuostatų įgyvendinimą Lietuvoje, o taip pat kontroliuoti valstybinių, nevalstybinių institucijų veiklą, susijusią su vaiko teisėmis.
Kalbant apie vaiko gerovės politiką, aktualios problemos Lietuvoje yra: sąlygų vaiko intelektualiniam ir fiziniam vystimuisi sudarymas, beglobių vaikų priežiūra, apsauga nuo išnaudojimo ir parama vaikams, pozityvaus vaikų laisvalaikio plėtojimas.
G.Kvieskienė teigia, kad bendrasis vaikų užimtumas per pastaruosius 10 metų sumažėjo daugiau nei 80%. Autorė pabrėžia ir tai, kad valstybei mažinant poilsio, vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos, kitoms vaikų užimtumo ir priklausomybių prevencijai skirtas lėšas, daugėja nepilnamečių teisės pažeidėjų. Gerokai padaugėjo valkataujančių ir girtaujančių vaikų, daugėja platinančių ir vartojančių narkotikus. Blogėja vaikų sveikata. Ypač didelį nerimą visuomenei kelia 14 -17 metų amžiaus paauglių nusikalstamumo didėjimas, kuris daugiau nei pusantro karto viršija šio amžiaus tarpsnio Lietuvos gyventojų augimo tempą.
Siekiant efektyviai išspręsti šias problemas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. IX-1569 patvirtinta Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija yra parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos projektas ir jos įgyvendinimo priemonių 2004-2012 metų plano projektas. Vaiko gerovės valstybės politikos strategija siekiama sukurti prielaidas visų Lietuvos Respublikoje gyvenančių vaikų gerovei, tam numatant valstybės ilgalaikes vaiko gerovės valstybės politikos strategines priemones ir lėšas šių priemonių įgyvendinimui.
Pagrindinės vaiko gerovės politikos programos, vykdomos - Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklos tobulinimo programa (2004- 2008m.). Ši programa skirta savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų įvairiapusiam stiprinimui: didinant žmogiškuosius išteklius, tobulinant valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, profesinę kompetenciją vaiko teisių apsaugos srityje, stiprinant tarnybų materialinę bazę.
Pagrindinis programos tikslas - aktyvinti tarnybų veiklą, kad jos kompetentingai atliktų valstybinę (perduotą savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkciją, gebėtų laiku ir kvalifikuotai atlikti visas joms teisės aktais pavestas funkcijas.
Didelį darbą atlieka ir nevyriausybinės organizacijos. Nevyriausybinių organizacijų įsteigti vaikų dienos centrai suteikia galimybę socialinės rizikos vaikus įtraukti į naudingą, prasmingą veiklą, padeda jiems keisti vertybines orientacijas, plėsti akiratį, adaptuotis visuomenėje, atitraukti nuo kenksmingo gatvės poveikio. Sistemingas, įvairiapusis socialinis darbas su centrą lankančių vaikų šeimomis gerina vaikų ir tėvų tarpusavio santykius, padeda pačiai šeimai spręsti iškilusias problemas.
Vaikų dienos centrų tinklas plečiasi, steigiasi nauji centrai, nes auga juose teikiamų paslaugų poreikis.
I. Dienos užimtumo ir intensyvios pagalbos vaikui paslaugos:
Atgal.