SOCIALINŲ PASLAUGŲ TEIKIMO TOBULINIMO IR SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO YPATUMAI
Lietuvoje vykstant ekonominiams ir socialiniams pokyčiams, socialinės paslaugos įgyja vis didesnę svarbą mūsų šalies gyvenime. Svarbu nagrinėti socialines paslaugas, nes jos yra intetgrali valstybės gerovės dalis, padedanti pagerinti daugelio žmonių gyvenimo kokybę. Socialinės paslaugos keičia žmonių gyvenimą ir padeda spręsti iškylančias problemas.
Lietuvoje socialinių paslaugų sistemoje per pastarąjį dešimtmetį įvyko didelių pokyčių - savivaldybėse sparčiai steigėsi nujo tipo socialinių paslaugų įstaigos, pradėtos teikti naujų rūšių paslaugos, atsirado ir įsitvirtino nauja socialinio darbuotojo profesija, išaugo socialinių darbuotojų profesionalumas.
Šiuo metu Lietuvos socialinių paslaugų sistemą sudaro daugiau kaip 600 įvairių tipų socialinių globos įstaigų tinklas, socialinės paslaugos teikiamos ir kliento namuose, bendruomenėje, socialinių paslaugų įstaigoje. Socialinės globos įstaigose ir kliento namuose teikiamos įvairių rūšių paslaugos, skirtos socialinėms žmonių grupėms, šeimoms, turinčioms socialinių problemų, socialinės rizikos šeimoms, neįgaliesiems, skurstantiems asmenims, pabėgeliams, taip pat asmenims piktnaudžiaujantiems alkoholiu, narkotikais ir t.
Lietuvoje socialinių paslaugų sistemos funkcijos yra reglamentuotos taip:
1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priima sprendimus socialinių paslaugų plėtros politikos, strategijos ir standartizacijos klausimais ir atsako už socialinių paslaugų organizavimą.
2. Apskritys priima sprendimus socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo klausimais, atsako už specialų socialinių paslaugų organizavimą, bendrą paslaugų koordinavimą.
3. Pagrindinė atsakomybė teikiant socialines paslaugas tenka savivaldybių įstaigoms. Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu, socialinės paslaugos yra teikiamos visų savivaldybių teritorijose. Savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų paslaugų ir socialines priežiūros kokybę.
Labai didelis vaidmuo paslaugų srityje tenka savivaldybėms. Jos vykdo labai svarbias funkcijas:
1. Organizuoja asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymą;
2. Pagal nustatytą asmens ( šeimos) socialinių paslaugų poreikį skiria socialines paslaugas asmeniui ar jo šeimai.
3. Vertina asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir nutato asmens ( šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį;
4. viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka perka socialines paslaugas savo teritorijos gyventojams.
5. steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinių paslaugų įstaigas bei užtikrina jų funkcionavimą;
6. rengia ir įgyvendina socialinių paslaugų projektus, programas;
Socialinės paslaugos teikiamos kiekvienoje visuomenėje - visose bendruomenėse yra dalis žmonių, kurie nėra motyvuoti ir negali visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Literatūroje įvairių šalių autoriai skirtingai apibrėžia socialines paslaugas. Skirtinga paslaugų samprata priklauso nuo kiekvienos šalies socialinės politikos, tradicijų, turimos patirties, viešųjų paslaugų teikimo praktikos ir kitų faktorių.
Socialinės paslaugos turi savo praktiką, kuri skiriasi nuo kitų viešųjų paslaugų savo pobūdžiu, funkcijomis ir tikslais.
Socialinių paslaugų teikimas pasižymi tokiais ypatumais:
1. Teikiamos socialinės paslaugos dažniau yra susijusios su klientų individualiais atvejais, o ne su kategorinėmis žmonių grupėmis, tuo socialinės paslaugos skiriasi nuo kitų viešųjų paslaugų, pav. piniginės paramos ar švietimo paslaugų.
2. Socialinių paslaugų teikimas neapsiriboja vien viešuoju sektoriumi. Į šių paslaugų teikimą, be viešojo sektoriaus biudžetinių įstaigų ( valstybinių, savivaldybių), įtraukiami ir kiti socialinių paslaugų teikėjai - nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės, privatūs paslaugų teikėjai, savipagalbos grupės.
3. Socialinės paslaugos apima platų spektrą įvairių tipų ir rūšių paslaugų - jos teikiamos įvairioje aplinkoje: klientų namuose, dienos centruose, stacionariose globos įstaigose ir kitose institucijose.
4. Teikiant socialines paslaugas tiesiogiai sąveikauja paslaugų teikėjas ir paslaugų gavėjas.
5. Socialinių paslaugų tikslas - siekti pokyčių tiek žmonių santykių srityje, tiek visoje socialinėje aplinkoje. Dėl šios priežasties socialinės paslaugos skiriasi nuo sveikatos priežiūros ar užimtumo paslaugų.
6. Socialinės paslaugos yra teikiamos individualiai, grupėmis, bendruomenei.
Teikiant socialines paslaugas socialiniai darbuotojai paprastai dirba komandoje su kitais socialinių paslaugų teikėjais bei socialinių darbuotojų asistentais.
Plėtojant socialines paslaugas Lietuvoje labai svarbu pastoviai analizuoti šią veiklą ir aiškintis silpnąsias ir stipriasias puses.
Stiprioji pusė. Analizuojant esamą socialinių paslaugų sistemą galima išskirti šiuos teigiamus aspektus.
• Daugelyje savivaldybių jau sukurtas socialinių paslaugų atitinkamas tinklas atskirų klientų grupių poreikiams tenkinti. Savivaldybėse socialinių paslaugų sistemoje dirba daug profesionalių darbui atsidavusių žmonių, turinčių gerą profesinį pasirengimą ir išmanančių socialinio darbo praktiką. Plėtojant socialines paslaugas įgyvendinami decentralizacijos ir deinstitucionalizacijos principai.
• Parengti pagrindiniai teisės aktai, sudarantys prielaidas socialinių paslaugų sistemos tobulinimui. Savivaldybėse įgyvendinami socialinių paslaugų projektai, vykta bendradarbiavimas su ES šalimis, kas sudaro galimybes naudotis Vakarų Europos šalių patirtimi, sudarytos galimybės dalytis tarptautine socialinio darbo geraja patirtimi.
• Valstybė skatina inovacijas socialinių paslaugų srityje, rengdama valstybines socialinių paslaugų plėtros programas ir tokiu būdu remdama iniaciatyvas ieškoti naujų, šiuolaikinių socialinių paslaugų teikimo formų bei būdų.
• Lietuvoje labai populiari neformalioji paslaugų teikimo forma. Aktyviai dirba nevyriausybinės organizacijos, religinės bei visuomeninės bendrijos, jos vis aktyviau įsitraukia į socialinių paslaugų teikimą.
• Nuo 2007 m. visoje Lietuvoje įsteigti socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis etatai. Tai atrinkti profesionalūs, aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, kurie profesionaliai teikia socialinės priežiūros paslaugas socialinės rizikos šeimoms auginančioms vaikus. Taip pat dirba su šeimomis, kurie laikinai globoja vaikus iš socialinės rizikos šeimų.
Silpnoji pusė. Galima paminėti ir Lietuvos socialinių paslaugų teikimo sistemos trūkumus:
• Nėra apibrėžtos aiškios atsakomybės už atskirų socialinių paslaugų teikimą valstybinėms ir savivaldybių institucijoms, t.y. teisės aktai nereglamentuoja, už kokių rūšių socialinių paslaugų teikimą yra atsakingos apskričių adminitracijos, o už kokias paslaugas yra atsakingos savivaldybės. Neapibrėžus atskirų valdymo lygių atsakomybės už atskirų rūšių socialinių paslaugų teikimą, susidarė tokia situacija, kad, pvz. , senelių globos namus ar vaikų globos namus steigia ir savivaldybės ir apskričių administracijos.
• Neišspręstas savivaldybių socialinių paslaugų finansavimo klausimas. Dėl besikeičiančios šalies demografinės situacijos, išryškėjusių atskirų grupių socialinių problemų socialinių paslaugų poreikis savivaldybėse ženkliai išaugo.
• Socialinių paslaugų kokybės problema. Nėra įdiegtos socialinių paslaugų licencijavimo tvrkos, todėl atskirose įstaigose teikiamų paslaugų kokybė ženkliai skiriasi. Ypač problemiškas socialinių paslaugų teikimas nevyriausybinių organizacijų ir parapijų įstegtuose globos namuose, nes dėl lėšų stygiaus neturėdamos pastovaus finansavimo šios įstaigos negali užtikrinti paslaugų kokybės ( taip pat tokių įstaigų niekas nekontroliuoja)
• Negalima užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimo dėl lėšų trūkumo, kadangi trūksta transporto praktiškai visose socialinių paslaugų įstaigose.
Galimybės. Atskirose savivalybėse teikiant socialines paslaugas yra sukaupta nemažai gerosios patirties, kurią reikia analizuoti ir skleisti kitiems. Atskirų savivaldybių socialinių paslaugų teikimo ir organizavimo analizė turėtų padėti pagerinti socialinių paslaugų teikimą.
Sukaupta Socialinio darbo patirtis ir socialinių darbuotojų kompetencijos turėtų lemti tai, kad Lietuvoje bus kuriamas toks socialinių paslaugų modelis, kuris atitiks žmonių poreikius, šalies tradicijas bei ekonomines ir socialines galimybes.
Socialinių paslaugų analizė labai svarbi Lietuvai kai ES narei. Įvertinus per dešimtmetį įvykusius pokyčius, susidariusią socialinių paslaugų sistemą Lietuvoje, reikalinga numatyti tolesnes socialinių pasxlaugų plėtojimo kryptis, kurios sietųsi su Europos sąjungos standartais ir vykdoma politika. Taip pat socialinių paslaugų analizė reikalinga ir efektyviam lėšų panaudojimui, socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų rengimui, socialinių institucijų materialinės bazės stiprinimui.
Straipsnį parenė Rasa Grabliauskienė
VPU Socialinės komunikacijos instituto
Magistro studijų II kuso studentė
Atgal.