Socialinės pedagoginės

1) asmenims iki aštuoniolikos metų - pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas;

2) asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką, bet ne ilgesnis kaip trisdešimt šešios valandos per savaitę;

3) asmenims, dirbantiems naktį.

2. Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Vyriausybė nustato sutrumpintą darbo laiko savaitę pedagoginiams darbuotojams (mokytojams, auklėtojams, dėstytojams), kūdikių namų auklėtojams ir slaugytojams, farmacijos specialistams, dirbantiems su vaistais, bei sveikatos priežiūros specialistams.
Mokytojams, dirbantiems bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose, neformaliojo švietimo mokyklose, kolegijose, bei dėstytojams, dirbantiems aukštosiose, aukštesniosiose mokyklose, nustatoma ne daugiau kaip 36 valandų sutrumpinta darbo laiko savaitė. Konkrečią darbo savaitės sandarą (vadovavimas klasei, pasirengimas pamokoms, darbų tikrinimas ir pan.) bei jos trukmę šiems pedagoginiams darbuotojams nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis.
Šiuo metu minėtų darbuotojų sutrumpintą darbo laiką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijų įsakymai.

Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje pavyko rasti tokį atsakymą:

"Ar gali socialinis pedagogas, dirbantis vidurinėje mokykloje, turėti auklėjamąją klasę?
2003-03-07

Taip, Socialinis pedagogas gali turėti ir auklėjamąją klasę."

Vesti pamokas gali, jei socialinis pedagogas dirba ne pilnu etatu arba laikinai, jei mokykloje trūksta mokytojų.

Jei atleidžiamas darbuotojas turi nepanaudotų kasmetinių atostogų, jį atleidžiant iš darbo napanaudotos kasmetinės atostogos darbuotojo prašymu suteikiamos nukeliant atleidimo datą. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kametinės atostogos arba jis jų nepageidauja, darbuotojui išmokama piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas, nepaisant metų, už kuriuos visiškai arba iš dalies nebuvo pasinaudota atostogomis, skaičiaus.

Darbo stažas kasmetinėms atostogomas gauti kiekvienam darbuotojui skaičiuojamas individualiai ir pradeda eiti pirmąją jo darbo dieną. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas skaičiuojama pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių.

Daugiau informacijos rasite Lietuvos Respublikos darbo kodekse

Žinoma, pirmiausia tėvai atsako už savo vaikų auklėjimą ir priežiūrą bei turi pareigą vaiką leisti į mokyklą ir užtikrinti mokyklos lankymą, o tuo pačiu suteikti paramą bei palaikymą iškilus mokymosi sunkumams. Tačiau ir mokykla, būdama antrąja vaiko bendruomene, į kurią jis patenka po šeimos ir kurioje socializuojasi bei įgauna tam tikrus elgesio ir bendravimo įgūdžius, savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybos, pedagoginės psichologinės tarnybos ir kitos institucijos, turinčios pareigą kurti vaiko gerovę, turėtų padėti ir prisidėti stiprinant vaiko mokymosi motyvaciją.
Deja, dėl ne visuomet glaudaus tėvų, klasės auklėtojo, socialinio pedagogo, psichologo, pedagoginių psichologinių ir vaiko teisių apsaugos tarnybų bei kitų socialinių partnerių bendradarbiavimo, koordinuotų pagalbos veiksmų vaikui nebuvimo, nesugebama užkirsti kelio mokyklos nelankymui ir pašalinti priežasčių, dėl kurių vaikas prarado norą lankyti mokyklą.
Siekdami pritaikyti labiausiai vaiko poreikius atitinkančias iškritimo iš bendrojo lavinimo mokyklos prevencines strategijas ir užtikrinti efektyviausių priemonių parinkimą, pirmiausiai reikia išsiaiškinti vaiko vengimo lankyti mokyklą priežastis.
Literatūroje yra išskiriamos penkios mokyklos nelankymo priežastys:
• Asmeninės (elgsenos, psichinės ir fizinės sveikatos, mokymosi sunkumai, mokymosi spragos, bendravimo su mokytojais ir mokiniais problemos);
• Mokymosi proceso (mokymo programos, mokymo stilius);
• Institucinės (mokymo organizavimas, mokyklos klimatas, mokyklos aplinka, neefektyvi mokyklos lankomumo priežiūros tvarka, prastas vaikų specialiųjų poreikių atpažinimas ir pagalba);
• Šeimos (šeimos struktūra, šeimos socialinis - ekonominis statusas, šeimos funkcijos);
• Bendruomenės ir visuomenės (visuomenės normos, parama, kaimynystė).
Vaiko teisės į mokslą įgyvendinimui turi įtakos ir šeimos patiriamas skurdas bei socialinė atskirtis, nes skurdas yra vienas iš faktorių, lemiančių vaiko elgesį mokykloje. Vaikai iš mažas pajamas gaunančių šeimų turi daugiau elgesio problemų, dažniau vengia mokyklos ar yra pašalinami iš mokyklos. Nenoras lankyti mokyklą tokiems vaikams kyla ir dėl dažniau dėl skurdo patiriamų patyčių ar tiesiog klasės draugų ignoravimo.
Dėmesį reikėtų skirti ir institucinėms mokyklos nelankymo priežastims. Viena jų - mokyklos mikroklimatas, kuris priklauso tiek nuo bendrosios švietimo politikos, tiek ir nuo konkrečios mokyklos valdymo būdo, tradicijų ir mokyklos bendruomenės narių - vaikų ir mokyklos administracijos - santykių. Galima sakyti, kad malonūs, palaikantys ir draugiški tarpusavio santykiai yra didžioji dalis teigiamo mokyklos klimato, lemiančio gerą mokinių savijautą ir norą lankyti mokyklą bei siekti tobulėjimo. Deja, patirtis rodo, kad neretai ugdymo įstaigos bendruomenės nariai (pedagogai, administracija) visą dėmesį skiria tam, ką turi daryti mokiniai mokykloje ar pamokoje, todėl norint įgyvendinti mokyklos visiems modelį, kuriame vyrautų kooperacinio mokymo metodai, dažnam mokytojui reikėtų išmokti naujos elgsenos, pakeisti savo požiūrį, o neretai ir įsitikinimus.
Susirūpinimą kelią ir tai, kad nemaža dalis vaikų vengia lankyti mokyklą dėl iškilusios grėsmės savo saugumui. Mokykloje, kurioje praleidžia didelę dalį savo vaikystės ir kurioje, kaip ir savo tikruosiuose namuose, turėtų atrasti mokyklos bendruomenės narių palaikymą ir pagalbą, vis dažniau patiria patyčias ir smurtą. Kartais vaikai, neapsikentę patiriamų patyčių, patys pradeda smurtauti prieš savo bendraklasius, atsisako lankyti mokyklą, net mėgina nusižudyti.
Iš asmeninių mokyklos nelankymo priežasčių būtų galima paminėti mokymosi sunkumus, kada neparuošiami namų darbai, bijoma blogo įvertinimo, bijomasi nepateisinti mokytojo lūkesčių ar nespėjama pamokų metu pateikiamas užduotis atlikti kartu su kitais klasės draugais; atsakomybės ir gyvenimo įgūdžių stoką, konfliktus su bendraamžiais, nepasitikėjimą mokytojais, draugų įtaką ir pan.
Priežastys, dėl ko vaikai vengia lankyti mokyklą, yra kompleksinės, tačiau, kad ir kokios būtų tos priežastys, vaiko vengimas lankyti mokyklą yra svarbus signalas, rodantis, kad vaikui reikalinga pagalba.
Visgi ne visi vaikai sulaukia geranoriškos pagalbos mokykloje. Manytina, kad bendrojo lavinimo mokyklos nėra iniciatyvios ir linkusios teikti pagalbą socialinės rizikos grupei priklausančiam vaikui, o taip pat vaikui, turinčiam emocijų ar elgesio sutrikimus. Neretai šie vaikai patiria negatyvų, kaltinantį ir smerkiantį požiūrį, į juos žiūrima kaip į problemą mokyklai, mokytojams. Pasitaiko, kad ši problema sprendžiama, tam tikra prasme išprovokuojant vaiką, jo tėvus (globėjus) pakeisti mokyklą ar siunčiant vaiką į specialiuosius vaikų auklėjimo ir globos namus. Tuo tarpu mokykla turėtų būti viena iš pirmųjų, skubančių į pagalbą vaikui.
Taigi, visų pirma socialinis pedagogas, kartu su mokyklos psichologu turėtų identifikuoti problemas, išsiaiškinti mokyklos nelankymo ar vengimo ją lankyti priežastis. Kitas žingsnis - konsultuoti mokinius, jų tėvus, mokytojus, kartu ieškoti problemos sprendimų būdų, o esant reikalui - papildomai pagalbos kreiptis į kitas institucijas, galinčias vaikui padėti.
Didelis vaidmuo, sprendžiant vaiko problemas, turėtų tekti klasių auklėtojams, kadangi jie turi galimybę geriau pažinti vaiką ir jo šeimą bei įgyti vaiko pasitikėjimą. Būtent klasės auklėtojas turėtų būti tiesioginiu socialinio pedagogo pagalbininku, kadangi socialinis pedagogas dėl didelio mokinių skaičiaus gali būti nepajėgus tinkamai reaguoti į kiekvieno vaiko poreikius.
Vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugsėjo 17 d. įsakyme Nr. ISAK-1462 „Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevencijos" įtvirtintomis nuostatomis, kiekvienoje mokykloje, vadovo įsakymu, yra sudaromos prevencinio darbo grupės, kurių viena iš veiklos sričių - darbas su mokyklos nelankančiais ar vengiančiais ją lankyti mokiniais. Į prevencinio darbo grupę gali būti įtraukiami mokiniai, tėvai (globėjai, rūpintojai), atstovai iš mokyklos savivaldos institucijų, seniūnijų, policijos, vaiko teisių apsaugos, pedagoginės psichologinės tarnybos ir kiti asmenys ar socialinėse institucijose dirbantys specialistai, kurie gali prisidėti prie prevencinės veiklos mokykloje organizavimo. Be to, siekiant sujungti švietimo sistemos, sveikatos, socialinės apsaugos, vidaus reikalų, nevyriausybinių organizacijų pastangas ir užtikrinti gerą ryšį tarp jų, savivaldybėse sudaromos prevencinio darbo koordinavimo grupės, tačiau, manytina, praktikoje minėtų institucijų bendradarbiavimas dar neišaugo iki to lygio, kuris atitiktų esamą poreikį, tarp šių institucijų nepakankamas grįžtamasis ryšys, leidžiantis operatyviau reaguoti į mokyklos nelankymo atvejus, o vaikui - sulaukti efektyvesnių pagalbos priemonių.
Vaikų pasitraukimo iš ugdymo įstaigų prevencija nėra ir negali būti vieno specialisto ar vienos srities specialistų prerogatyva. Tik dirbant komandoje ir vadovaujantis bendradarbiavimo principais galima tikėtis pozityvių rezultatų.

ATSAKYMAS

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 145 straipsnio 2 dalimi ir 198 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką (DĖL DARBUOTOJŲ, KURIŲ DARBO POBŪDIS YRA SUSIJĘS SU DIDESNE PROTINE, EMOCINE ĮTAMPA, DARBO LAIKO SUTRUMPINIMO TVARKOS IR DARBUOTOJŲ, KURIEMS NUSTATYTAS SUTRUMPINTAS DARBO LAIKAS, DARBO APMOKĖJIMO SĄLYGŲ PATVIRTINIMO 2003 m. rugsėjo 30 d. Nr. 1195)
Šis nutarimas nurodo:
„2. Sutrumpinta darbo laiko savaitė nustatoma šiems pedagoginiams darbuotojams:
2.1. mokytojams, dirbantiems bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose, neformaliojo švietimo mokyklose, kolegijose, specialiuosiuose vaikų globos ir auklėjimo namuose, - ne daugiau kaip 36 valandos;
2.2. auklėtojams, dirbantiems:
2.2.1. ikimokyklinio ugdymo įstaigose, - 36 valandos;
2.2.2. bendrojo lavinimo mokyklose (išskyrus specialiąsias ir sanatorines mokyklas), vaikų globos namuose, - 30 valandų;
2.2.3. specialiosiose ir sanatorinėse mokyklose, specialiuosiuose vaikų globos ir auklėjimo namuose, kūdikių namuose, - 24 valandos;
2.3. mokyklų priešmokyklinio ugdymo pedagogams - 36 valandos;
2.4. specialiesiems pedagogams, dirbantiems:
2.4.1. ikimokyklinio ugdymo įstaigose, - 24 valandos;
2.4.2. bendrojo lavinimo mokyklose, - 20 valandų;
2.5. dėstytojams, dirbantiems aukštosiose, aukštesniosiose mokyklose, - ne daugiau kaip 36 valandos;
2.6. koncertmeisteriams, akompaniatoriams, dirbantiems mokyklose, meninio ugdymo specialistams, dirbantiems ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir vaikų globos namuose, - 24 valandos;
2.7. mokyklų socialiniams pedagogams - 36 valandos".

Globos namų socialiniai pedagogai šiame nutarime neminimi.