Metodinė medžiaga

OECD PISA išleido naują trumpraštį „Kaip tėvai gali padėti savo vaikų sėkmingesniam mokymuisi?" (What can parents do to help their children succeed in school?). Jis gali būti naudingas planuojant veiklą su tėvais, rūpinantis tėvų švietimu.

Kaip žinote, PISA tyrė ne tik mokinių pasiekimus, bet ir konteksto dalykus. Greta kitų buvo tiriami mokinių tėvai, jų ir jų vaikų veikla pradinėse klasėse ir kai jų vaikams sukako 15 metų.

Kelios esminės tyrimo mintis.

Sėkmingesni tie 15-mečiai, kuriems tėvai skaitė knygas vaikystėje, ypač pirmaisiais mokymosi metais pradinėje mokykloje. Tokių vaikų rodikliai statistiškai reikšmingai skiriasi nuo vaikų, kurių tėvai vaikams skaitė retai, nereguliariai ar iš viso knygų neskaitė. Vaikų, kuriems knygos buvo skaitomos, rezultatų pranašumas išsiskiria nepaisant jų socioekonominės aplinkos, t.y. ar iš turtingų, išsilavinusių, ar iš nepriteklių patiriančių, išsilavinimo stokojančių šeimų. Jei buvo skaitomos knygos reguliariai, geresni visų socialinių grupių vaikų rezultatai pagrindinėje mokykloje.
2. PISA tyrėjai teigia, kad geresni vyresnio amžiaus vaikų rezultatai priklauso ne nuo tėvų su savo mažamečiais vaikais praleisto laiko, o nuo nuoširdaus ir aktyvaus tėvų įsitraukimo į veiklą su vaiku.

3. Vaikų, kuriems pradinėse klasėse buvo skaitoma kasdien ar beveik kasdien, rezultatai geresni net 25 taškais vidutiniškai palyginti su tais, kuriems nebuvo skaitoma arba beveik nebuvo skaitoma.
Iš tyrimo šalių ypač išsiskiria Lietuva (skiriasi tik 4 taškais) ir Naujoji Zelandija (skiriasi net 63 taškais).

4. Rezultatų skirtumai yra socioekonominių skirtumų atspindys, t.y. iš palankesnės, labiau aprūpintos šeimos vaikai pasiekia geresnių rezultatų, tačiau jei palyginsime tos pačios socialinės grupės vaikų
rezultatus, tai jie skiriasi 14 taškų: geresni tų vaikų, kuriems tėvai kasdien ar kas savaitę kalbėjosi apie vaikų mokymąsi, domėjosi, ką vaikas veikė per dieną, kai tėvai pasakoja vaikams įvairias istorijas
ir pan. Geresni skaitymo rezultatai ir tada, kai tėvai žaidžia su abėcėlės pagrindu sukurtais žaislais.

5. Ypač įdomūs ir netikėti rezultatai:
geresni rezultatai tų vaikų, kurių tėvai kasdien ar kas savaitę kalbasi apie politinius ir socialinius klausimus (vidutiniškai 28 taškais, Lietuvoje net 23 taškais (atmetus socioekonominį veiksnį, vis tiek lieka 12 taškų daugiau), Italijoje net 42 taškais);
kasdien ar kas savaitę kalbasi apie knygas, filmus, TV programas, apie veiklą mokykloje, svarbus net valgymas kartu prie vieno stalo, kalbėjimas akis į akį su vaiku (Lietuvoje apie 3 taškus).
Tyrėjai pabrėžia, kad kiekviena mokykla, mokytojai, visa švietimo sistema turi išaiškinti, kaip padėti užsiėmusiems tėvams atlikti svarbesnį vaidmenį mokant vaikus, mokykloje ir už mokyklos ribų.

Daugiau informacijos: www.pisa.oecd.org Atsisiųsti

Vaiko ugdymas ir ugdymasis suintensyvėja jam pradėjus eiti į mokyklą. Čia jis mokosi, įgauna socialinių įgūdžių, pamažu tampa brandžia asmenybe. Tačiau mokykloje, pamokų metu, jis praleidžia tik dalį laiko. Vaiko gyvenimas mokykloje sutvarkytas pagal tam tikrą tvarką, tačiau po pamokų vaikas gali pakliūti į nepalankią aplinką. Mokykloje gaunamos žinios, įgūdžiai, o popamokinė veikla taip pat turi didelę įtaką vaiko socializacijai. Todėl svarbu, kad vaikas ir po pamokų gautų tinkamą auklėjimą, bendravimo įgūdžių. Tai galima įgyvendinti neformaliojo ugdymo įstaigose, mokyklos būreliuose, kituose vaikui naudinguose užsiėmimuose. Atsisiųsti

Projektas - ilgalaikis, sistemingas ir suplanuotas bandymas, pasižymintis vertinimu.
Tai - planuojamas ir vertinamas darbas,
tai - pastangų sistema, darbo forma, kurią lemia
iškilusios problemos ir jų prigimtis.
Projektas kuriamas susidūrus su nauju reiškiniu, kuris, mūsų manymu, reikalauja intervencijos, turinčios padėti mums įgyti daugiau patirties ir duoti naudingų rezultatų. Atsisiųsti

 Neformalusis vaikų švietimas yra Lietuvos švietimo sistemos dalis, kuria siekiama plėtoti jauno žmogaus asmenines, socialines ir edukacines kompetencijas, ugdyti sąmoningą asmenybę, sugebančią atsakingai ir kūrybingai spręsti savo gyvenimo problemas bei aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Atsisiųsti

Poreikis - tai nėra noras kažką gauti ir turėti, bet trūkumas, kuris kliudo žmogui ar sistemai vystytis arba tobulėti. Socialiniai darbuotojai dažnai vadovaudamiesi savo, kaip kvalifikuotų specialistų, žiniomis ir profesine vertybių sistema nustato poreikį, kuris atrodo netinkamas ir nerealus klientams. Visada reikia atsižvelgti ir į kliento ar kitų susijusių žmonių poreikį. Ši praktika dera su pagrindiniu socialinio darbo principu - pradėti nuo to taško, kuriame yra klientas.
Vadovaudamasis šiuo principu, socialinis darbuotojas:
pradeda nuo kliento ar kitų susijusių žmonių poreikių ar rūpesčių;
nustato įvairius poreikius (,,juntamus" arba nustatytus kitų) tam tikroje situacijoje;
kartu su klientais nustato tikslus, pagrįstus abišaliu poreikiu (Johnson, 2001)

 

Norėdami sužinoti daugiau spauskite "Atsisiųsti"

Atsisiųsti

Konfliktai daugeliui asocijuojasi su pykčiu, ginčais, skausmu, smurtu, tragedijomis, įžeidimais, išdavyste, nepasitikėjimu, neapykanta, praradimais, sužlugdymu, prievarta, policija, karu.

Santykiuose tarp žmonių konfliktai neišvengiami, todėl pagrindinė problema - ne kaip visiškai pašalinti, eliminuoti konfliktus, bet juos valdyti.

Atsisiųsti

Lietuva, ratifikuodama Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, įsipareigojo gerbti ir užtikrinti visas Konvencijoje numatytas vaiko teises, tame tarpe ir imtis  priemonių, skatinančių  nuolat lankyti  mokyklą ir mažinančių moksleivių, paliekančių mokyklą, skaičių. Tačiau, manytina, valstybės įsipareigojimai tuo nesibaigia ir turėtų būti traktuojami plačiau nei tik pakankamų išteklių mokykloms paskirstymas ir įstatymų, verčiančių vaikus jas lankyti, priėmimas - valstybė turėtų imtis priemonių, užtikrinančių naudingą ir patrauklų mokyklų darbą, kad vaikams mokyklose būtų ne tik profesionaliai pateikiamos žinios, bet tuo pačiu sukurtas ir palankus psichologinis klimatas, skatinantis vaikų savarankiškumą, norą ieškoti, tirti ir kurti. Atsisiųsti

Vystantis sugebėjimui abstrakčiai mąstyti, paaugliui yra ypatingai svarbu išsiaiškinti, kas jis yra ir koks turėtų būti jo vaidmuo visuomenėje. Naujus intelektualinius sugebėjimus paaugliai naudoja siekdami atitolti nuo vaikams taikomų apribojimų. Jie bando įvairius elgesio būdus, keičia socialinę orientaciją. Atsisiųsti

Vaiko gerovės politika - socialinės politikos dalis, kuri remiantis tarptautiniais dokumentais yra nusakyta trimis principais: vaiko teise į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą. Atsisiųsti

Vienas pagrindinių socialinės paramos tikslų - padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra ribotas. Todėl ir šeimoms bei vaikams yra mokamos socialinės išmokos ir teikiamos socialinės garantijos bei lengvatos.

Atsisiųsti

Planuojant projektą svarbu numatyti reikiamų žmonių skaičių, sudaryti žmonių užimtumo grafiką, stiprinti žmonių motyvaciją Atsisiųsti

Bendruomeninis socialinis darbas - tai sąmoninga ir kryptinga veikla, kurios dėmesio centre yra konkrečios bendruomenės keitimasis, ir kuria siekiama bent dviejų dalykų:
Teikti bendruomenės žmonėms paslaugas, kurios didintų jų pasirinkimo galimybes;
Stiprinti bendruomenės žmonių gebėjimą burtis ir veikti kartu bendros gerovės vardan. Pastarasis siekis apima bendruomenės organizavimą ir bendruomenės plėtrą. Atsisiųsti

Švietimo pagalba - specialistų teikiama pagalba mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams, leidžianti padidinti švietimo veiksmingumą. Atsisiųsti

Socialinių paslaugų organizatoriai Lietuvoje yra ministerijos, apskritys ir savivaldybės, o šių paslaugų tiekėjai yra skirtingo pavaldumo socialinės įstaigos, nevyriausybinės organizacijos. Socialinių paslaugų pasidalijimas tarp institucijų tikslas yra užtikrinti, kad būtų sukurtas racionalus ir efektyvus socialinių paslaugų tinklas, tenkinantis klientų poreikius pagal nustatytus kokybės standartus. Atsisiųsti

Šiandieninė šalies ir pasaulio visuomenės gyvenimo situacija reikalauja nuolatinės mokyklų veiklos kaitos, kuri užtikrintų mokslo pažangą, atlieptų kiekvieno žmogaus poreikį įgyti pačias naujausias žinias ir įgūdžius, užtikrinančius darbo rinkos poreikius. Tokiame kontekste naujai suprantama švietimo įstaigos vadybininko paskirtis - vadovai skatinami keisti savo veiklos stilių: gebėti dirbti komandoje, priimti švietimo įstaigos kaitai reikšmingus sprendimus, atlikti įvairias papildomas užduotis, veiksmingai bendrauti, stebėti ir vertinti išorės ir vidaus aplinką, užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, siekti efektyvios veiklos ir kt.. Atsisiųsti